plonkartis

plonkar̃tis, -ė adj. (2) su plona karta (rieve): Plonkar̃tis medis y[ra] sunkiai augęs Trk. Juo senyn, kartos plonė[ja] plonkar̃čio medžio Skdv. Plonkartė eglė stipri, storkartė – neaugalinga Šts.